- inkvizitorius
- inkvizi̇̀torius, inkvizi̇̀torė dkt. Inkvizi̇̀toriai, siekdami̇̀ išgáuti nórimą prisipažini̇̀mą, bùvo labai̇̃ kūrybi̇̀ngi.
.
.
inkvizitorius — inkvizìtorius, ė smob. (1) DŽ 1. istor. inkvizicijos teismo narys: Sėdi kaip inkvizitorius ir smaigsto akimis rš. 2. prk. žiaurus žmogus, kankintojas … Dictionary of the Lithuanian Language